Patarimai

Patarimai

Paklausti specialisto

Plieninių paviršių dažymo sistemų schemos

Betonuotų paviršių paruošimas dažymui

BENDROJI DALIS 

  • Dažomo betono sudėtyje negalia būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo – dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo – dažymo kokybės rodiklius. 
  • Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu. Statybinėje praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijavimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 mkm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.
  • Reikia turėti omenyje, kad betono drėgnumą reikia nustatyti planuojamomis lietų grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.
  • Betonas turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.
  • Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. Vienas iš „temperatūrinių siūlių“ įrengimo variantų parodytas 1 pav. 

  • Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2). 
  • Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu). 

 

BETONO PARUOŠIMAS

1. Naujas betonas

Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų. Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu):
rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą). Kartais naudojamas ėsdinimo rūgštimi būdas nerekomenduojamas dėl žemiau aprašytų priežasčių.

1.1. Ėsdinimas rūgštimi

Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį išdžiovinti. Kiti ėsdinimo rūgštimi trūkumai:

  • Galimas korozinis rūgšties poveikis plieno armatūrai (apdorojant gelžbetonį), o taip pat plieninėms konstrukcijoms ir įrengimams, kurie gali būti patalpose. 
  • Ėsdinimo rūgštimi procedūrą atliekančiam operatoriui būtina dėvėti specdrabužius (rūgštims atsparias pirštines, guminius batus, kombinezoną, dujokaukę ir pan.), apsauginius akinius ir specialias kvėpavimo organų apsaugos priemones. 

Jei vis dėlto buvo nuspręsta naują betono paviršių ėsdinti rūgštimi, tuomet rekomenduojama naudoti druskos rūgštį, atskiestą iki 10÷15% koncentracijos. Rekomenduojama išeiga 0,5 litro/m2. Betoninio paviršiaus apdorojimo rūgštimi metu atsiranda oro burbuliukai. Reakcija trunka apie 5 min. (Kaip taisyklė, parduodama druskos rūgštis yra 30 % koncentracijos).

1.2. Pašaliniai teršalai

Praktiniais sumetimais rekomenduojama įsitikinti, ar betoninis paviršius nesuteptas tokiais teršalais, kaip bitumo, lakų a dažų dėmės, tepalai ir kt. medžiagos, kurios gali užteršti naują betoną statybinių darbų atlikimo metu. Šiuos vietos nešvarumus reikia pašalinti mechaniniais būdais.

 

2. Senas betonas

Senas betonas“ turi būti geros būklės, t.y. jame neturi būti atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami bei betono valymo metu atsiradę įtrūkimai išskylės turi būti užglaistyti specialiais polimeriniais mišiniais.
Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu. Nerekomenduojama naudoti glaistymo mišinių cemento pagrindu, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas.

Esant pašaliniams teršalams, rekomenduojama atlikti tokias operacijas:

  • Degalų ir tepalų pėdsakus reikia pašalinti garo su plovikliu srove. taip pat galima gramdyti, naudojant karštą natrio hidroksido mišinį. Abiem atvejais būtina imtis maksimalių atsargumo priemonių. Būtina dėvėti specdrabužius, pirštines rankų apsaugai, akinius ir kvėpavimo organų apsaugos priemones.
  • Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmių pėdsakus taip pat reikia visiškai pašalinti. Skirtingai nei degalų ir tepalų dėmes, šiuos nešvarumus yra ypač sunku išvalyti garo srove arba išplauti natrio hidroksidu. Jei riebalai jau įsigėrė į betoną, tuomet patikimiausias paviršių paruošimo būdas yra mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas. Priklausomai nuo riebalų prasiskverbimo gylio naudojamas valymas smėlio srove arba pjovimas kirtimo įtaisais. 

 

Rekomendacija, kaip teisingai parinkti įrankį, dengiant serijos RILAKDEKOR dekoratyvinėmis dangomis.

Teisingas įrankių pasirinkimas yra vienas iš lemiamų veiksnių, siekiant gauti dangą su aukštomis dekoratyvinėmis savybėmis. Standartiniams dengimo serijos RILAKDEKOR dekoratyvinėmis dangomis metodams rekomenduojama naudoti šiuos įrankius (žr. lentelę). Šiuo metu teptukų ir volelių  pasirinkimas rinkoje gana platus ir pasirinkti kokybišką dažymo įrankį kaip taisyklė yra nesunku.

Tačiau ypatingą dėmesį reikia kreipti mentelių pasirinkimui serijos RILAKDEKOR dangoms. Esmė tame, kad dauguma šiandien rinkoje siūlomų mentelių skirtos atlikti standartinėms statybinėms procedūroms, tokioms kaip tinkavimas, glaistymas, dengimas statybiniais klijais ir pan., tuo tarpu mentelės, naudojamos dengti dekoratyvinėmis dangomis turi būti ypatingų savybių. Rekomenduojama naudoti 2-jų tipų menteles.

1. Trapecinė mentelė iš aukštai legiruoto poliruoto nerūdijančio plieno (žr. foto 1)

Foto №1

Charakteringi ypatumai ir pranašumai:

1.1. Trapecinė forma (žr. foto 2) palengvina tolygų tinko paskirstymą paviršiumi bei sumažina riziką gauti faktūrą su pasikartojančia viena kryptimi orientuota reljefine struktūra. Tai ypač svarbu kuriant faktūras, imituojančias marmurą, smiltainį ir kt. (žr. produktus VALLEVENETO CLASSICO  ir  ATACAMA), nes natūraliems akmenims nebūdingos struktūros su giežtai taisyklinga geometrija.

Foto №2

1.2. Ergonominis dizainas ir patogi rankenėlė palengvina darbą, kuriant įvairias reljefines struktūras (ypač dideliuose plotuose), nes suteikiant paviršiui norimą faktūrą rankos riešas dirba įvairiais kampais ir besikeičiančia judėjimo amplitude. Gerai subalansuotas įrankis ne tik lengvina dengimo procesą (ranka mažiau pavargsta), bet ir įgalina sukurti labiau išraiškingas ir nepakartojamas faktūras, nes pagerinta ergonomika šiuo atveju reiškia ir platesnį galimų judesių diapazoną, kas galų gale leidžia gauti būtent Jūsų ir nepakartojamą faktūros piešinį.

1.3. Mentelė pagaminta iš labai atsparaus, aukštai legiruoto, poliruoto nerūdijančio plieno. Ši aplinkybė ypač svarbi poliruojamiems kalkiniams tinkams  VENETO CLASSICO ir ATACAMA, nes naudojant poliravimo stadijoje menteles, pagamintas iš įprastinio plieno, išsikišusios reljefo dalys gali pasidengti geležimi („geležiuotis“), dėl ko jos įgaus neišvaizdų juodą atspalvį, sukeltą anglinio plieno migravimu iš nepakankamos kokybės mentelės paviršiaus. Mentelės, rekomenduojamos RILAKDEKOR, pagamintos iš specialaus labai atsparaus nerūdijančio plieno ir todėl „geležiavimo“ rizika sumažinta iki minimumo. Reikia taip pat pažymėti, kad VENETO CLASSICO ir ATACAMA paviršių poliravimo etape slenkamųjų judesių metu mentelę veikia padidinta jėga (slėgis į darbinį paviršių). Spyruokliuojančios mentelės, rekomenduojamos RILAKDEKOR, paviršiaus savybės lengvina poliravimo procesą, užtikrina reikiamo rezultato gavimą su mažiausiomis darbo sąnaudomis, o taip pat sumažina riziką pažeisti paviršių pernelyg stipriai paspaudus mentelę.

1.4. Skirtingai nei standartinės mentelės naudojamos tinkavimo darbams, trapecinės RILAKDEKOR rekomenduojamos mentelės darbinės briaunos ir kampai yra užapvalinti (žr. foto 3). Tai labai svarbu, nes sumažėja rizika susidaryti ant dangos lygiagrečioms juostoms ir įbrėžimams dengiant galutiniu VENETO CLASSICOATACAMABOREALIS ir SETUAL sluoksniu.

Foto №3

Trikampė mentelė (žr. foto 4).

Foto №4

1.5. Kaip ir trapecinės, šios mentelės taip pat pagamintos iš labai atsparaus, aukštai legiruoto, poliruoto nerūdijančio plieno. Tai labai svarbu tuo atveju, kai mentelės naudojamos poliruoti kalkinio tinko paviršiams su sudėtingu reljefu, nes minimizuojama rizika susidaryti „geležiavimo“ defektams (žr. aukščiau p. 1.3). Taip pat, kaip ir trapecinės, šios mentelės turi užapvalintus kampus (žr. foto 5). Tai labai svarbu, siekiant išvengti lygiagrečių juostų ir įbrėžimų ant dangos atsiradimo, poliruojant VENETO CLASSICO ir ATACAMA sluoksnius, glotninant baltas gelio formos daleles bei glotninant įvairių tūrinių faktūrų reljefus („travertino“, „žievės“ ir kt.) gaunamus naudojant ATACAMA tinką. 

Foto №5

Tinkavimas ATACAMA tinku

1. Gruntavimas

Prieš dengiant ATACAMA, paviršių reikia nugruntuoti gruntu KVARC.
 
 
2. Tinkavimas ATACAMA tinku
 
ATAСAMA dengiama stačiakampe ar trapecine mentele su užapvalintomis briaunomis ir kraštais. Iškart, nelaukiant kol išdžius, sukurti ant šviežiai užnešto sluoksnio pageidaujamą dekoratyvinį efektą (žr. žemiau galimus variantus: a, b, c, d) reljefą.

3. Suteikimas paviršiui reljefinės faktūros. Galimi įvairūs variantai.

a) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas»

Susidaro atliekant įvairių krypčių ar vilnėtus judesius su stačiakampe ar trapecine mentele, darbiniu paviršiumi prispausta prie šviežiai nutinkuoto paviršiaus.
 
 
b) «Travertino reljefas»
 
Susidaro brūžuojant poroloniniu faktūriniu velenėliu, po to suglotninant gautą grūdėtą reljefą metaline ar plastikine mentele vienos ar įvairių krypčių judesiais, priklausomai nuo norimo faktūros rašto.
 
 
c) «Medienos reljefas»
 
Sudaromas specialia gumine trintuve, imituojančia išilgai perpjauto medžio (lentos paviršiaus) struktūrą. Medžio plaušų struktūra ypač realistiškai imituojama lengvai siūbuojant trintuve nuo vieno jos plačios briaunos krašto prie kitos, atliekant paviršiumi išilginius slenkamuosius judesius.

d) «Žievės reljefas»

Sudaromas specialiu šepetėliu-trintuve su storais ir kietais plastmasiniais šeriais, paliekančiais ant paviršiaus lygiagrečias linijas, kurias po to reikia priglostyti mentele, judesiais nukreiptais išilgai  reljefo struktūros.
 
 
Faktūros išryškinimas
 
*   Žemiau pateiktas «Sudūlėjusio smiltainio reljefas» faktūros, kaip vieno iš faktūros variantų, išryškinimo procedūros aprašymas. Visi kiti faktūros tipai apdorojami tokiu pat būdu.
 
4. ATACAMA paviršiaus gruntavimas nekoleruotu vašku CERA
 
Tam, kad suvienodinti viso paviršiaus sugeriamąją gebą ir išvengti balkšvų kalkinių dėmių susidarymo ant paviršiaus padengto koleruotu vašku CERA, visiškai išdžiūvusį ATACAMA paviršių teptuku, dažytojo pirštine ar velenėliu (foto 4.1.) reikia nugruntuoti bespalviu vašku CERA. Tai vėliau palengvins dengimo koleruotu vašku CERA procedūrą. (Tuo atveju kai kuriamas vieno tono paviršius (be vėlesnio dengimo koleruotu vašku) paviršių gruntuoti bespalviu vašku CERA nebūtina).
 
 
5. Dengimas koleruotu vašku CERA
 
Visiškai išdžiūvusio paviršiaus1÷2 m² ploteliai teptuku ar dažytojo pirštine sukamaisiais judesiais padengiami (foto 1) vašku CERA, koleruotu nuo tinko atspalvio besiskiriančia spalva. Iš karto, neduodant vaškui galutinai sudžiūti, įtrinti jį į tinko paviršių, siekiant tolygesnio pasiskirstymo paviršiumi. (Faktūros, turinčios vienos krypties orientaciją („medienos” ar „žievės” reljefas) vaškuojamos teptuku (foto 2). Vaško likučiai nuo išsikišusių faktūros dalių pašalinami mentele judesiais nukreiptais reljefo kryptimi, laikant mentelės ašmenis smailiu kampu į paviršių (foto 3)).
 
 
6. Šlifavimas švitriniu popieriumi (pageidaujant)
 
Norint stipriau išryškinti tinko ir vaško CERA spalvų kontrastą, leidžiama visiškai išdžiūvusio paviršiaus išsikišusias reljefo dalis lengvai pašlifuoti švitriniu popieriumi su vidutinio grūdėtumo indeksu (pvz., N 180).
 
 
7. Poliravimas
 
Norint išsikišusioms reljefo dalims suteikti didesnį blizgesį ir sodresnį toną, rekomenduojama visiškai išdžiūvusį paviršių nupoliruoti metaline mentele, laikant jos ašmenis smailiu kampu (kiek įmanoma gulsčiau) į paviršių. Dengiant vienatoniu ATACAMA (nenaudojant koleruoto vaško CERA) poliruoti būtina!
 
 
8. Dengimas ir apsauginio vaško VENETO CERA poliravimas
 
Norint labiau išryškinti tinko faktūros kontrastą, sustiprinti blizgesį, ir suteikti atsparumą drėgmei, rekomenduojama tinko paviršių dažytojo pirštine padengti plonu bespalvio vaško VENETO CERA sluoksniu. Vaškas sukamaisiais judesiais tolygiai įtrinamas į paviršių. Po to išdžiūvusį paviršių įtrinti iki blizgesio. Norint padaryti paviršių labai atsparų plovimui, vietoje vaško VENETO CERA leidžiama naudoti laką. Tam galima naudoti tinkamo blizgesio lakus Ekoakva, Luoten arba Paneļu laka. Norint suteikti dangai perlamutrinį blizgesį, rekomenduojama pridėti į laką pasirinktos spalvos perlamutrinės pudros PERLIUM.
 
 
9. Dangos faktūros galutinis vaizdas
 
a) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas» Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA

b) «Sudūlėjusio smiltainio reljefas». ATACAMA, nenaudojant vaško CERA. Paviršiaus kontrastas išryškintas poliruojant metaline mentele.

c) «Travertino reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.

d) «Medienos reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.

e) «Žievės reljefas». Buvo panaudoti įvairių spalvų ATACAMA ir vaškas CERA.

Naudojimas lakas KRAKELUR

1. Pradinis paviršiaus dažymas.

Dažant velenėliu dažais MOVILAT 7 ar MOVILAT 12, tonuotais spalva, kuri toliau lems įtrūkių spalvą,  gaunamas bazinis paviršiaus sluoksnis.

2. Dengimas laku KRAKELUR.

Laku KRAKELUR velenėliu ar teptuku betarpiškai dengiamas visiškai išdžiūvęs bazinis sluoksnis. Po lakavimo prieš dengiant galutiniu sluoksniu reikia išlaukti bent 6 val.

3. Galutinis dažymas. 

Galutinis sluoksnis gaunamas dažant dažais MOVILAT 7, MOVILAT 12 ar MOVILAT 25, koleruotais spalva, kontrastiška bazinio sluoksnio spalvai. Dažoma teptuku ar velenėliu. Dažų sluoksnis turi būti pakankamai storas, kad iš vieno karto paslėpti paviršių. Teptuku dažoma (foto 1) trūkiais judesiais. Nuo teptuko judėjimo krypties, lyginant su kryptimi kuria judėjo velenėlis, naudotas dengiant laku KRAKELUR, priklauso lyšelių rašto pobūdis. Jeigu teptuko judesiai bus nukreipti lygiagrečiai velenėlio judesiams tai raštas turės ištįsusį charakterį. Jeigu teptuko judesiai bus statmeni velenėlio judesiams, tai raštas bus vienalytiškesnis. Galima dažyti įvairiais kampais kryžmai velenėlio judesiams. Bet kuriuo atveju atveju galutiniame sluoksnyje matysis plyšeliai orientuoti teptuko judėjimo kryptimi. Dažant velenėliu (foto 2) raštas bus labiau įvairiakryptis ir chaotiškas.
 
arba
 
4. Galutinis dangos faktūros vaizdas.
 
Jeigu dekoratyvinio ploto išskyrimui buvo panaudota lipni dažymo juosta, tai išdžiūvus paskutiniam dangos sluoksniui, rekomenduojama atsargiai (rūpestingai, kruopščiai, tvarkingai) nupjauti (nukirpti) jos kraštą pagal lipnios juostos kraštą, kad jį atplėšiant (nutraukiant) nepažeistų dangos.Siekiant padidinti dangos atsparumą drėgmei ir drėgnam apdorojimui, paviršių reikia nulakuoti 1-2 plonais lako (EKOAKVA, LUOTEN ar PANEĻU LAKA) sluoksniais. Norint suteikti dangai perlamutrinį blizgesį, rekomenduojama pridėti į laką pasirinktos spalvos perlamutrinės pudros PERLIUM.  
 
Galutinis sluoksnis dengtas teptuku.
Galutinis sluoksnis dengtas velenėliu.

Naudojimas dekoratyviniai vandeniu skiedžiami dažai SCINTILLO

1. Gruntavimas

Paviršių reikia nugruntuoti gruntu KVARC. SCINTILLO sudaro pusiau skaidrią dangą, todėl, norint gauti spalvinį kontrastą tarp pagrindo ir galutinio sluoksnio, leidžiama gruntuoti gruntu KVARC, koleruotu atspalviu, besiskiriančiu nuo SCINTILLO spalvos.
 
 
2. Dengimas SCINTILLO
 
SCINTILLO nedideli 2÷3 m² ploteliai dengiami plačiu teptuku įvairių krypčių susikryžiuojančiais judesiais arba paskirstant produktą viena kryptimi.
 
arba
 
3. „Baltų dalelių“ glotninimas
 
Praėjus 5-15 min., kada lako pagrindas jau apdžiūvo, o baltos polimerinės dalelės tebėra drėgnos, paviršių reikia suglotninti metaline ar plastmasine mentele, laikant ją smailiu kampu (kiek įmanoma lygiagrečiau) į paviršių ir nestipriai spaudžiant įrankio ašmenis, tuo nežymiai paspaudžiant dar neišdžiūvusias polimerines daleles. Mentelės judesiai gali būti arba įvairių krypčių (foto 3.1), arba lygiagretūs (ištęsti viena kryptimi) (foto 3.2).

arba

4. Galutinis dangos faktūros vaizdas

Norint SCINTILLO dangai suteikti didesnį atsparumą drėgmei, rekomenduojama ją padengti apsauginiu lako sluoksniu. Tam tinka lakai EKOAKVA, LUOTEN ar PANEĻU LAKA, pasižymintys reikiamu blizgesiu. Lakas papildomai šiek tiek dangos faktūros kontrastą. Norint suteikti dangai perlamutrinį blizgesį, rekomenduojama pridėti į laką pasirinktos spalvos perlamutrinės pudros PERLIUM. 
 
„Įvairiakryptė“ dengimo metodika.
Dengimas viena kryptimi.

Naudojimas dekoratyviniai vandeniu skiedžiami dažai SETUAL

1. Pirminis paviršiaus dažymas

Prieš dengiant SETUAL, rekomenduojama paviršių nudažyti artimos spalvos dažais Мovilat Base, Мovilat 4 ar Мovilat 7.
 
 
2. Dengimas 1-ju sluoksniu
 
Pirmasis SETUAL sluoksnis dengiamas įvairių krypčių judesiais plačiu teptuku su minkštais šeriais ar trapecine metaline mentele su plokščiu
poliruotu darbiniu paviršiumi ir užapvalintais kraštais ir kampais, stengiantis ant paviršiaus nesudaryti grubios reljefinės struktūros.

3. Dengimas 2-ju sluoksniu

Pilnai išdžiūvus 1-jam sluoksniui, nedideliais 2÷3 m2 ploteliais mentele dengiamas 2-asis sluoksnis. Po to ant pradėjusio džiūti 2-ojo sluoksnio įvairių krypčių mentelės, prispaustos prie sienos darbinio paviršiaus plokštuma, judesiais sukuriamas raštas.
 
 
4. Dangos faktūros galutinis vaizdas
 

Naudojimas dekoratyviniai vandeniu skiedžiami dažai BOREALIS

1. Pirminis paviršiaus dažymas

BOREАLIS dengiami paviršiai prieš tai nudažomi vienu iš dažų: MOVILAT 7, MOVILAT 12, MOVILAT 25. Norint gauti spalvinį kontrastą tarp pagrindo ir galutinio sluoksnio, paviršių prieš tai reikia nudažyti spalva kontrastine BOREАLIS spalvai. Jeigu reikia gauti vienatonį paviršių, tai jį reikia nudažyti dažais, kurių spalva artima galutinės BOREАLIS dangos spalvai.
 
 
2. Dengimas BOREALIS
 
Atskiras nedidelis paviršiaus plotelis 2÷3 m2 plačiu teptuku padengiamas netolygiu BOREALIS sluoksniu.
 
 
3. Faktūros sudarymas
 
Dar neišdžiūvusią dangą aplyginti stačiakampe ar trapecine mentele su užapvalintais kraštais ir kampais, lengvai spaudžiant ją darbiniu paviršiumi. Tvarkingi lygiagretūs judesiai leis sukurti viena kryptimi orientuotą faktūrą tuo tarpu kai tolygūs įvairių krypčių judesiai sukurs “banguotą” faktūrą. Norint praturtinti reljefinį raštą rekomenduojama ant dar neišdžiūvusio paviršiaus užnešti papildomą BOREАLIS kiekį, uždedant jį ant darbinės mentelės paviršiaus ir analogišku keliu paskirstant paviršiumi.
 
 
4. Dangos faktūros galutinis vaizdas
 

 

Metalinių paviršių apsauga nuo korozijos

Metalų apsauga nuo korozijos šiandien yra vienas iš svarbiausių techninių-ekonominių uždavinių. Šiandien pasaulyje bėra tik 30% metalo fondo, pagaminto per žmonijos istoriją. Kiti milijardai tonų išnyko, didžiąja dalimi dėl korozijos.
RLDG siūlo apsaugai nuo korozijos įvairius variantus paviršinių dangų.

Svarbiausi kriterijai pasirenkant dangas:

  • būtinas dangos tarnavimo laikas; 
  • dangos eksploatavimo sąlygos; 
  • dažomo paviršiaus išvaizda; 
  • paviršiaus, kuris bus dažomas, būklė; 
  • dengimo sąlygos; 
  • dažymo kaina, apimanti ne tik pačių lako-dažų medžiagų kainą, bet ir paruošiamųjų ir dažymo darbų kaštus; 
  • dekoratyviniai reikalavimai galutinei dažomo paviršiaus išvaizdai.

Dangos tarnavimo laikas

Sutinkamai su Europos praktika (standartas ISO 12944-1) apsauginių dangų tarnavimo laikas skirstomas į tris kategorijas: 

  • žemas (L) - 2-5 metai; 
  • vidutinis (M) – 5-15 metų; 
  • aukštas (H) – virš 15 metų. 

Reikia atsižvelgti į tai, kad duoti diapazonai (L,M,H,) tik daugmaž tiksliai fiksuoja minimalų prognozuojamą tarnavimo laiką (2, 5 ar 15 metų atitinkamai). Duotos tarnavimo laikų vertės yra šiek tiek sąlyginės, nes tarnavimo laiką įtakoja daug veiksnių (dangos eksploatavimo sąlygos, dažymo procedūrų atlikimo tikslumas, dažomo paviršiaus būklė ir kt.). Todėl nurodytos laiko kategorijos gali tarnauti tik kaip orientyrai, nustatant „prognozuojamą“ tarnavimo laiką, kuris dėl konkrečių veiksnių gali kažkiek tai į vieną ar į kitą pusę skirtis nuo realaus rezultato.
 

Jūs užsisakėte mūsų siuntą.