Istorija

Istorija

Pirminiai šaltiniai apie Rygos lakų-dažų gamyklą, ir šiandien esančią Daugavgrivas g. 63/65, siekia tolimus 1898 metus.

1898 metų kovo 12 firma „Leopoldas Kaselis ir Ko“  nusiperka žemės sklypą prie kopos Džegužkalns tarp Daugavgrivas (Dinamindės) ir Bychtės gatvių. 1898 metų balandžio 16 šioje teritorijoje paklojami pamatai Rusijos anilininių dažų fabrikui „Leopoldas Kaselis ir Ko“. Fabrikas veikia kaip vokiečių (Frankfurtas prie Maino) chemijos įmonių filialas. Fabriko įstatinis kapitalas tuo metu sudaro 1,5 milijono cariškų rublių. Fabrikas gamino anilininius dažus ir lakus.

 1937 metais fabriką kartu su pastatais ir įrengimais įsigyja vietinis verslininkas inžinierius-chemikas Martinšas Kalninšas. Įmonė toliau veikia pavadinimu „Martiinšo Kalninšo chemijos fabrikas“. Nuo to laiko fabriko pajėgumai labai išaugo, o asortimentas žymiai išsiplėtė. Dalis gamybinių procesų buvo mechanizuota. Fabrikas gamino sausus gruntavimo dažus, aliejinius dažus, mineralinius pigmentus, medienos antiseptikus ir tuo metu populiarius skalbimo miltelius „Nitra“. Fabrike buvo užimta arti 100 darbuotojų. Fabriko mokslinė laboratorija vykdė mokslinius tyrimus pastatų apsaugos, metalų apsaugos nuo korozijos, medienos apsaugos, o taip pat drabužių valymo ir priežiūros klausimais.

1940 metų birželį, atėjus į Latviją sovietų valdžiai, fabrikas buvo nacionalizuotas. Jis gauna pavadinimą  „Chemijos fabrikas „Nitra““. Pirmuoju jo direktoriumi tampa Martinšas Kalninšas. 1941 metų balandžio 17 jis buvo atleistas iš pareigų ir areštuotas. Iki 1946 metų buvo kalintas įvairiuose SSSR kalėjimuose. Martinšo Kalninšo šeima – žmona ir trys vaikai – 1941 metų birželį buvo ištremti į Sibirą.

Vokiečių okupacijos laikais (1941-1944 m.) turi pavadinimą Chemische Werke ”Nitra”. Gamyba susiaurėja. Gaminama kalcinuota ir kaustinė soda, plovimo priemonės. Dalis gamybinių įrengimų buvo išmontuoti ir paruošti išsiųsti į Vokietiją.

Po karo ir atkūrus sovietų valdžią (1946-1951 m.) fabrikas atnaujina darbą dažų gamybos srityje. Įmonė perduodama vietinei pramonės ministerijai. Atstatoma malimo ir cheminių dažų cechų įranga. Fabrikas gamina mineralinius ir organinius pigmentus, dažymo medžiagas, sausus klijinius dažus. Darbuotojų skaičius – 80-100.

1951 metais fabrikas pereina SSSR cheminės pramonės ministerijos žinion ir gauna pavadinimą „Rygos lakų-dažų gamykla“ (RLDG). Prasideda gamyklos rekonstrukcija ir plėtra. Įmonė tampa viena iš vedančiųjų savo srityje. Gaminamas platus produkcijos asortimentas: alkidiniai emaliai, gruntai žemės ūkio mašinoms ir aparatams, poliesteriniai ir uralkidiniai emaliai, elektroforeziniai gruntai automobilių gamykloms, alkidiniai ir poliesteriniai lakai, cinko baltalai, neapaugantys emaliai laivų statybos ir remonto įmonėms bei kt.

1964 metais pradeda darbą įmonės Centrinė laboratorija su pilotine įranga.

1965-1991 metai. Gamyklos produkciją perka vartotojai tiek Latvijoje, tiek kitose sovietinėse respublikose. Tame tarpe – stambiausios automobilių gamyklos Gorkyje, Iževske, Maskvoje, žemės ūkio mašinų gamybos įmonės, Minsko ir Lvovo televizorių gamyklos, Rygos radijo gamykla, baldų ir muzikinių instrumentų fabrikai, laivų statybos ir remonto įmonės. Kurdama naujas produkcijos rūšis RLDG aktyviai bendradarbiauja su daugeliu Maskvos ir Leningrado mokslinių institutų.

1991 metais, atkūrus Latvijos nepriklausomybę, dėl žaliavų stokos, o taip pat dėl prarastų rytų rinkų gamybos apimtys labai sumažėja, kartu sumažėja ir dirbančiųjų skaičius.

1992 metais RLDG patenka Latvijos jurisdikcijai, nutraukdama visus ryšius su buvusios SSSR ministerijomis ir institutais. Pasikeičia ir įmonės pavadinimas – „Valstybinė Rygos lakų-dažų gamykla“.

1995-96 metais gamykla privatizuojama, tuo laikotarpiu ji vadinasi „Privatizuojama Rygos lakų-dažų gamykla“.

1996 metų vasario 23 įmonė įregistruojama pavadinimu „Rygos lakų-dažų gamykla“ ir tampa privačia.

Gamykla sugebėjo ne tik išsaugoti praktiškai visą anksčiau išleidžiamos produkcijos asortimentą, bet ir sukurti bei įdiegti į gamybą daugiau nei penkiasdešimt naujų produktų.

2000 metais gamykloje įdiegta dažų ir emalių spalvinimo sistema. Ši sistema leidžia spalvinti daugiau nei 20-s pavadinimų produkciją. Klientas gali pasirinkti bet kurią spalvą iš paletės, apimančios daugiau kaip 6000 atspalvių.

2000 metų gale Rygos lakų-dažų gamykla buvo sertifikuota pagal tarptautinį kokybės sertifikatą ISO 9001:2000 ir gavo sertifikatą kurti, gaminti ir prekiauti lako-dažų medžiagomis.

 

ISTORINĖS FOTOGRAFIJOS IŠ GAMYKLOS ARCHYVŲ.

1794 metai.

Senovinės graviūros, vaizduojančios Ilgiuciemsės vietovę, kurioje šiuo metu yra Rygos lakų-dažų gamykla, kopija. 

1898 metai.

Anilininių dažų fabriko „Leopoldas Kaselis ir Ko“ bendras vaizdas. 1898 metų balandžio 16 paklojami pamatai rusų anilininių dažų fabrikui „Leopoldas Kaselis ir Ko“, kuris buvo vokiečių chemijos fabriko, esančio Frankfurte prie Maino, filialas.   

1937 metai.

1937 metais fabriką kartu su pastatu įsigijo vietinis verslininkas Martinšas Kalninšas. Taip susikūrė „Martinšo Kalninšo chemijos fabrikas“, vėliau gavęs pavadinimą „Nitra“. 

1938 metai.

Krovininis automobilis, kuriuo buvo vežama Martinšo Kalninšo fabrike pagaminta produkcija. 

20.gs. 30.-tie gadi

Fabrikas "Mārtiņš Kalniņš" reklāma.

20-o amžiaus 30-ji metai.

Fabriko „Martinšas Kalninšas“ ekspozicija Latvijos Liaudies ūkio parodoje 1930 metais. 

20-o amžiaus 30-ji metai.

Leipcigas. Fabriko savininkas Martinšas Kalninšas su vyriausiuoju buhalteriu. 

20-o amžiaus 30-ji metai.

„Martinšo Kalninšo chemijos fabriko“  kainų rodyklė.

Kartu su aniliniais dažais fabrikas pradėjo gaminti įvairią produkciją: sausus gruntavimo dažus, aliejinius dažus, mineralinius pigmentus, medinių paviršių antiseptikus ir populiarius skalbimo miltelius “Nitra”. To meto darbuotojų skaičius – 100. 

 20-o amžiaus 30-ji metai.

„Martinšo Kalninšo chemijos fabriko“  kainų rodyklė.

20-o amžiaus 30-ji metai.

MKCF išklausytų specialių kursų apie pastatų apsaugą pažymėjimas.

1940 metai.

Sovietų valdžios fabriko nacionalizacija 1940 metais. Po karo fabriką atstato.  

1951 metai.

1951 metais fabrikas pereina SSSR cheminės pramonės ministerijos žinion ir gavo pavadinimą „Rygos lakų-dažų gamykla“. 

1956-1964 metai.

Gamyklos rekonstrukcija ir žymus išplėtimas.  

1955 metai.

Kondensuotų dervų emalių cechas. Pastatytas 1955 metais, rekonstruotas 1958 ir 1960 metais. 1976 metais cechas pasiekė 24700 tonų pajėgumą per metus.

1959 metai.

Taros plovimo cechas.

1961 metai.

Alkidinių dervų ir lakų cechas (Cechas № 5). Pastatytas 1961 metais. Tuo metu galėjo gaminti 1700 tonų produkcijos per mėnesį.

1961 metai.

Lakų ir dažų cecho viršininkas Rafailis Lakšinas.

1962 metai.

Sausų cinko baltalų cechas. Pastatytas 1962 metais.

1962 metai.

Cechas № 6. Cinko baltalų pakrovimas į vagonus.

1964 metai.

Emalių cecho technologas, techninės kontrolės skyriaus vadovas Rita Štrausė. 

1976 metai.

Posėdžių salė.

1976 metai.

Metalinės taros gamybos ir restauravimo cechas.

1976 metai.

Metalinės taros gamybos ir restauravimo cechas.

1976 metai.

Metalinės taros gamybos ir restauravimo cechas.

1976 metai.

Darbo apsaugos mokymo kabinetas.

1976 metai.

Sanitarinis patrulis „Sandraugovė“ iškilmingoje rikiuotėje.

70-80-ji metai.

Gamyklos darbuotojų vasaros poilsio stovykla Bulėje. 

1995 metai.

1995-96 metais vyksta gamyklos privatizacija ir tuo metu ji vadinasi „privatizuojama Rygos lakų-dažų gamykla“. 

1996 metai.

1996 metų vasario 23 įmonė įregistruojama pavadinimu „Rygos lakų-dažų gamykla“.

1996 metai.

Atidaroma pirmoji firminė parduotuvė Rygoje Daugavgrivas gt. 63/65. 

1996 metai.

Atidaroma parduotuvė Rygoje Rezeknės g.

 

Jūs užsisakėte mūsų siuntą.